Perskaičiau šiandien tokios Vainienės staraipsnį (galima rasti visur). Ne iki galo ir ne visą, nes nemačiau prasmės. Ten kalba eina apie sveikatos reformą, kuri jau daugelį metų fiktyviai vykdoma LR. Vat apie tai ir noriu parašyt.
Taigi, gyvenu tarp mirties ir gyvybės. Turiu du man artimus žmones, kurie šiuo metu reikalauja dėmesio. Vienam iš jų – 101 metai, kitam – 60. Abu alsuoja mirtimi, ir kas nakt tą jaučiu, nes turiu juos prižiūrėti. Kada nervai nebelaiko pakviečiu greitąją pagalbą. O tada pajaučiu tos reformos poreikį.
1. Pirmą kartą kviečiu greitąją, atvažiuoja per 12 minučių. Šaunu. Nustebau. Reziume: senatvė – sakau ”kišenėj turiu …lt” – receptas OSPAMOX.
2.Antrą kart kviečiu, jau kitam mieste, ir kitam asmeniui: onkologinis – NEGALIM padėt, sakau – “kišenėj turiu …lt”, ir spėkit – atsakau- OSPAMOX
3. Trečias kartas – ir vėl kitam Tėvynės krašte: onkologinis – gal tų gal anų ir viso gero, o aš “kišenėj turiu …lt?” ir kitą pažiūri………………………………………………………………………………..OSPAMOX
Tai tiek apie tą reformą:
KIEK VILKĄ BEPENĖSI JIS VISTIEK Į MIŠKĄ ŽIŪRĖS
P.S.: Atsiprašau visų savo pažįstamų medikų, kurie buvo nekompetetingi padėti. Juk nėra visažinių. Bet vis tiek ačiū už pastangas.
P.S.S. Ta reforma vistiek nepadės, reikia atsikratyti korupcijos pirmiausia, suteikti alternatyvą, o tada jau kalbėti.
P.S.S.S. Nu na….
